IP/09/473 Briuselis, 2009 m. kovo 25 d.Judriojo ryšio naudotojų daugiau, o kainos mažesnės. Komisijos ataskaitos duomenimis, Europos telekomunikacijų sektorius atlaiko ūkio nuosmukįEuropa – pasaulinė judriojo ryšio paslaugų lyderė: nuo 2007 m. septyniais procentiniais punktais padidėjęs abonentų skaičius 2008 m. sudarė 119 % ES gyventojų, t. y. kur kas daugiau nei JAV (87 %) ar Japonijoje (84 %). Tai vienas iš faktų, konstatuotų bendrosios telekomunikacijų rinkos pažangos ataskaitoje, kurią šiandien paskelbė Komisija. Nepaisant ūkio nuosmukio, tris procentus Europos Sąjungos BVP sudarantis ES telekomunikacijų sektorius 2008 m. augo toliau, jo apskaičiuotosios pajamos buvo daugiau kaip 300 mlrd. EUR, t. y. 1,3 % didesnės negu 2007 m. Šis rezultatas geresnis nei viso kito ūkio (jis padidėjo vos 1 %). Konkurencija sektoriuje naudingiausia vartotojams – mokėdami mažiau, jie gauna daugiau. Dėl įgyvendintų ES priemonių vidutinė sąskaitos už judriojo ryšio paslaugas suma 2008 m. sumažėjo nuo 21,48 EUR iki 19,49 EUR, o 75 % vartotojų Europoje prie interneto gali jungtis 2 Mbit/s ir spartesnėmis jungtimis (tokio greičio užtenka, pavyzdžiui, kad būtų galima internetu žiūrėti televizijos programas). Vis dėlto Komisijos ataskaitoje įspėjama, kad dėl nacionalinių teisės aktų nenuoseklių reikalavimų kyla grėsmė prarasti bendrosios telekomunikacijų rinkos teikiamą naudą, jei nebus imtasi geresnio Europos lygmens derinimo. „Europa – tikrasis judriojo ryšio kontinentas – čia vis daugiau žmonių naudojasi mobiliaisiais telefonais ir judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Nepaisydami pasaulinės ūkio krizės, Europos vartotojai telefonais ir internetu bendrauja kaip niekada daug. Tai geros žinios sektoriui, kuris Europai gali padėti atlaikyti ūkio sunkmetį, – sakė už ES telekomunikacijas atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Tačiau negalime tik džiaugtis laimėjimais. Turime stiprinti nacionalinių ryšių reguliavimo įstaigų nepriklausomybę. Be to, dėl vis didesnio fiksuotosios ir judriosios telefonijos suartėjimo reikia sąžiningesnės fiksuotojo ir judriojo ryšio operatorių konkurencijos. Galiausiai turime pasirūpinti, kad nebūtų vengiama laikytis ES taisyklių, kurias aplenkus daroma žala mūsų bendrajai rinkai. Man ypač nerimą kelia tai, kad daugelis nacionalinių ryšių reguliavimo įstaigų kiekviena savaip sprendžia sparčiųjų interneto tinklų klausimus. Sąžiningą konkurenciją šiuose tinkluose ir investicijas į juos užsitikrinsime ne 27 skirtingais sprendimais, naudingais visų pirma nacionaliniams konkurencinės kovos lyderiams, o užtikrindami atvirą rinką, teisinį aiškumą ir vienodas galimybes visiems investuotojams ir operatoriams.“ Šiandien paskelbtoje Komisijos ataskaitoje pateikiami naujausi Europos telekomunikacijų rinkos duomenys ir informacija apie konkurencijos padėtį 27 ES valstybėse. Sektorius auga sparčiau nei visas kitas ūkis Apskaičiuotasis 2008 m. ES telekomunikacijų sektoriaus augimas yra 1,3 %. Tai daugiau už viso ūkio faktinį 1 % BVP augimą. Toliau mažėjančios daugelio standartinių ryšio paslaugų (pavyzdžiui, pokalbių telefonu arba interneto naršymo) kainos stabdo infliaciją. Judrusis ryšys. Vartotojai moka 34,5% mažiau nei prieš 5 metus 2008 m. judriojo ryšio rinka ir toliau buvo dinamiškiausias telekomunikacijų segmentas Europos Sąjungoje. Judriojo ryšio naudotojų skaičius išaugo nuo 112 % gyventojų 2007 m. iki 119 % gyventojų. Italijoje, Lietuvoje ir Liuksemburge judriojo ryšio naudotojų daugiau kaip 140 % gyventojų. Pirmaujančių operatorių vidutinė rinkos dalis pernai sumažėjimo apytiksliai 3 %, vadinasi, rinka konkurencingesnė. Todėl vartotojai kalba ilgiau ir siunčia daugiau trumpųjų žinučių bent 34,5% pigiau nei 2004 m. ES valstybės – sparčiojo interneto pasaulinės lyderės Europos Sąjungoje toliau didėja fiksuotojo tinklo plačiajuosčių interneto jungčių skaičius: 2008 m. tokių jungčių padaugėjo 14 mln., o iš viso jų buvo 114 mln. Pasaulyje pirmaujančioje Danijoje ir Nyderlanduose tokiu ryšiu naudojasi 35 % gyventojų. Šios dvi valstybės, Švedija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Belgija, Vokietija ir Prancūzija aplenkė JAV, kur 2008 m. liepos mėn. plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 25 % gyventojų. Sparčiai plinta judrusis plačiajuostis ryšys: jungčių skaičius dabar lygus 13 % ES gyventojų. Į kompiuterius įmontuojamais arba USB jungtimis prijungiamais modemais užtikrinamas judrusis plačiajuostis ryšys tampa perspektyvia alternatyva fiksuotajam plačiajuosčiam ryšiui, pavyzdžiui, Austrijoje (jungčių skaičius lygus 11,4% gyventojų), Suomijoje (9,1%) ir Portugalijoje (8,3%). Daugiau vartotojų pasirinko kitus ryšio operatorius 2008 m. 20,5 mln. vartotojų ėmė naudotis kitų ryšio operatorių paslaugomis, nekeisdami savo fiksuotųjų arba mobiliųjų telefonų numerių. Nuo 2003 m., kuriais atsirado tokia galimybė, iki 2008 m. spalio mėn. apytiksliai 84 mln. abonentų (17 % ES piliečių) ėmė naudotis kitų ryšio operatorių paslaugomis. Neišspręsti Europos bendrosios telekomunikacijų rinkos klausimai Šiandien paskelbtoje ataskaitoje taip pat rašoma, kad nevienodi teisės aktų reikalavimai įvairiose ES valstybėse vis dar trukdo sukurti visiškai bendrą operatorių ir vartotojų rinką.Nors nepriklausomos nacionalinės ryšių reguliavimo įstaigos būtinos nešališkam ir veiksmingam reguliavimui užtikrinti, jos veikia dar ne visose 27 ES valstybėse. Vyksta Komisijos prieš Lietuvą, Latviją ir Rumuniją pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, o Lenkijos byla perduota Europos Teisingumo Teismui. Nenuoseklus panašių konkurencijos dalykų reguliavimas gali dar labiau apsunkinti ryšio operatorių veiklą, ypač kai vis daugiau bendrovių veikia keliose valstybėse arba teikia tarptautines paslaugas. Skirtingi naujų optinių tinklų reguliavimo principai gali pabloginti operatorių konkurenciją bendrojoje rinkoje ir sudaryti teisinių neaiškumų norintiems toliau investuoti. Atrodo, kad kai kuriuos sprendimus ryšių reguliavimo įstaigos priėmė taip, lyg siektų apeiti ES taisykles (IP/08/2060).Vis dar gerokai skiriasi mokesčiai, kuriuos ryšio operatoriai nustato vieni kitiems už skambučių iš kito tinklo sujungimą (nuo 0,02 EUR/min. Kipre iki 0,16 EUR/min. Bulgarijoje). Airijoje arba Maltoje vartotojai, nekeisdami savo telefonų numerių, kitų ryšio operatorių paslaugomis gali pradėti naudotis per vieną dieną, Lenkijoje tai užtrunka 38 dienas, Italijoje – 15 dienų, Slovakijoje – 14 dienų.Dokumentų rinkinys spaudai, kuriame yra Komisijos naujoji Bendrosios telekomunikacijų rinkos pažangos ataskaita, atsakymai į dažnai pateikiamus klausimus ir kiekvienos ES valstybės informaciniai biuleteniai, pateiktas http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemlongdetail.cfm?item_id=4784MEMO/09/129MEMO/09/132Annex: Selected charts from the Commission's Single Telecoms Market Progress Report 2008Mobile penetration [ ]Mobile penetration – country overview [ ] Development of mobile consumer prices[ ]Broadband price developments[ ] Source: BIAC – First half of 2008, Final report, December 2008, Van Dijk Management ConsultantsStatus of broadband take-up in the EU(Broadband means an always-on Internet connection with a bandwidth capacity of at least 144 kilobits per second)[ ]Mobile broadband penetration (Mobile broadband refers to a wireless high-speed Internet connection via data cards and dongles that can be plugged in laptops, and does not include active mobile users accessing advanced data services via their handset)[ ]Consumer prices for broadband services[ ]Mobile number portability (= consumers switching the mobile operator while being able to keep their number, as required by EU law)[ ] Mobile number portability – days required to port number [ ] Fixed number portability(= consumers switching the fixed operator while being able to keep their number, as required by EU law)[ ] Fixed number portability – days required to port number[ ]Mobile termination rates [ ]112 - awareness [ ]