IP/09/1187 Briuselis, 2009 m. liepos 24 d. 72 % europiečių tiki, kad ES padės sumažinti nedarbą  Šiandien paskelbta nauja apklausa rodo, kad 61 % europiečių mano, kad reikia tikėtis tolesnio ekonominės krizės poveikio užimtumui.  Trečdalis dirbančių asmenų itin nerimauja, kad krizės laikotarpiu gali prarasti darbą, tačiau 72 % teigiamai vertina ES įtaką kuriant naujas darbo vietas ir sprendžiant nedarbo problemas, o trečdalis žino apie Europos socialinį fondą – svarbiausią ES investicijų į žmones ir jų darbo vietų išsaugojimo priemonę.  „Nesistebiu šios apklausos rezultatais.  Akivaizdu, kad europiečiai nerimauja dėl krizės poveikio jų darbo vietoms ir šeimoms, –  sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla.  – Todėl nuo pat krizės pradžios ėmėmės Europos lygmens veiksmų, kad sumažintume krizės poveikį užimtumui.  Neseniai priėmėme mikrokreditų priemonę, skirtą asmenims, norintiems pradėti savo verslą, ateinantiems dvejiems metams nustatėme 100 % finansavimą iš ESF darbuotojų mokymui tęsti ir paskatinome valstybes nares suteikti galimybę atlikti gamybinę praktiką 5 mln. mokyklą paliekančių jaunuolių.  Šios priemonės padės europiečiams išsaugoti darbo vietas ir vėl įsidarbinti, jei jie neteko darbo.“   52 % europiečių teigiamai vertina ES vaidmenį sprendžiant užimtumo problemas, nors šis rodiklis daug didesnis kalbant apie konkrečius klausimus.  78 % europiečių teigiamai vertina ES vaidmenį gerinant išsilavinimo ir mokymo galimybes, 76 % – skatinant lyčių lygybę, 73 % – kovojant su kitokio pobūdžio diskriminacija, 72 % – kuriant naujas darbo vietas ir sprendžiant nedarbo problemą.   Apklausos rezultatai rodo, kad dėl ekonominės krizės darbą prarado apie 3,5 % dirbančių europiečių.  24 % pažįsta kolegą, kuris neteko darbo, o 36 % – ką nors iš draugų ar šeimos, kuriuos paveikė krizė.  Labiausiai nuo krizės nukentėjo Latvija, Lietuva, Ispanija ir Airija, o mažiausiai žmonių darbą prarado Liuksemburge, Graikijoje ir Nyderlanduose.  Trečdalis (32 %) dirbančių europiečių itin nerimauja, kad ateityje gali prarasti darbą, tačiau dar daugiau jų nerimauja, kad darbą gali prarasti jų partneris (38 %) arba vaikai (47 %).  Nerimo mastas itin susijęs su paskelbtu prarastų darbo vietų skaičiumi;  kad toliau bus mažinamos darbo vietos, taip pat labiausiai nerimauja šalių, kuriose darbą prarado daugiausia žmonių, gyventojai.  Nerimą prarasti darbą dar labiau didina tai, kad mažiausiai 6 iš 10 europiečių laikosi nuomonės, kad blogiausias ekonominės krizės laikotarpis dar neatėjo, ir tik 28 % mano, kad ši krizė pasiekė aukščiausią lygį. Labiausiai nerimaujama Baltijos šalyse (82 % Latvijos, 76 % Estijos ir 74 % Lietuvos gyventojų mano, kad blogiausio dar laukiama). Šalių, kurios taiko visapusiškus lankstumo ir užimtumo garantijų metodus, gyventojai nusiteikę pozityviau. 45 % švedų ir 36 % danų mano, kad krizė jau buvo pasiekusi aukščiausią lygį. Jei reiktų ieškotis naujo darbo, dauguma respondentų rinktųsi tokio paties pobūdžio darbą toje pačioje vietoje arba jo ieškotų kitur, taip parodydami, kad yra labiau pasiruošę keltis į naują vietą nei rinktis naujo pobūdžio darbą. Maždaug vienas iš keturių nedirbančių europiečių teigia, kad priimtų bet kokį darbo pasiūlymą (šis skaičius ne itin pasikeitė nuo 2006 m.). Dauguma europiečių mano, kad šiais laikais profesinė patirtis ir kvalifikacija yra du svarbiausi dalykai, padedantys lengvai susirasti naują darbą; taip pat svarbus gebėjimas prisitaikyti. Trečdalis europiečių (33 %) žino apie Europos socialinį fondą (ESF) – svarbiausią ES priemonę, skirtą padėti asmenims, kurie dėl krizės gali netekti darbo. Daugiausia žmonių apie šį fondą žino Slovakijoje (59 %), Portugalijoje (58 %) ir Ispanijoje (53 %), o mažiausiai Danijoje (17 %). Trečdalis apklaustųjų manė, kad ESF biudžeto asignavimai, kurie sudaro apie 10 % ES biudžeto, yra per maži, ir tik 5 % teigė, kad jie yra per dideli. Šiuo metu paskelbta ataskaita, santrauka ir 27 valstybių narių duomenys. Daugiau informacijos Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 316 „Europos užimtumas ir socialinė politika“    http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm    Informacija apie krizės poveikį Europos Komisijos svetainėje    http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=736