IP/09/1731  Briuselis, 2009 m. lapkričio 18 d.  Nepaisant sunkumų, plačiajuosčio interneto plėtra ES tęsiasi   Per metus nutiesus daugiau nei 11 milijonų naujų fiksuotojo ryšio linijų, plačiajuosčio interneto plėtra Europoje tęsiasi.  Remiantis šiandien paskelbta Europos Komisijos ataskaita, 2009 m. liepos mėn. plačiajuostės prieigos linijų abonentais buvo 24 % ES gyventojų, palyginti su 21,6 % 2008 m. liepos mėn.  Iš ataskaitos taip pat matyti, kad judriojo plačiajuosčio ryšio plėtra Europoje įgauna pagreitį: nuo sausio mėn. užregistruotas 54 % augimas ir skverbties rodiklis dabar siekia 4,2 % 100 piliečių.  Ne mažiau svarbu, kad plačiajuostis interneto ryšys Europoje tampa vis spartesnis.  80 % ES plačiajuosčio ryšio linijų (5 % daugiau nei pernai) duomenis dabar galima atsisiųsti 2 megabitų per sekundę (Mbps) ar dar didesniu greičiu (to pakanka, kad būtų galima naudoti Web 2.0 ir srautinio vaizdų siuntimo technologiją).   „Nepaisant ekonomikos nuosmukio, Europos plačiajuosčio ryšio rinka išlieka labai dinamiška.  Didėjant konkurencijai gerėja paslaugų kokybė, o naudotojai plačiajuostę interneto prieigą šiandien laiko svarbia savo gyvenimo dalimi, – sakė už telekomunikacijas atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. –  Tai puikus atspirties taškas naujos sudėties Europos Komisijai.  Dinamiškas sparčiojo plačiajuosčio ryšio sektorius konkurencingoje bendroje telekomunikacijų rinkoje – strateginis Europos skaitmeninės darbotvarkės, kurią šiuo metu rengia Komisija, prioritetas.  Spartusis plačiajuostis internetas – ar jis būtų teikiamas šviesolaidžio tinklais, ar belaidis – yra būtina stiprios skaitmeninės ekonomikos ir Europos pirmavimo kuriant naujas technologijas ir prietaikas sąlyga.  Tikiuosi, kad lapkričio 5 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pritarus naujai Europos telekomunikacijų rinkos reguliavimo sistemai, kuria skatinama konkurencija (  MEMO/09/491  ), spartusis internetas bus aktyviau diegiamas visose ES valstybėse narėse.  Europa neabejotinai pasirengusi žengti į kitą skaitmeninį dešimtmetį.“  Šiandien Komisijos paskelbti nauji duomenys rodo, kad, nepaisant nepalankių ekonominių sąlygų, pastaraisiais metais (nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn.) plačiajuosčio ryšio linijų skaičius ES toliau didėjo vidutiniškai 10,7 %.  2009 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje buvo maždaug 120 mln. fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų, iš kurių 11,5 mln. nutiesta nuo 2008 m. liepos mėn.   Pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį pasaulyje ir toliau pirmauja Danija ir Nyderlandai: šiose valstybėse plačiajuostį ryšį turi beveik 40 % gyventojų. Tačiau artėdamas prie aukščiausio taško augimo tempas lėtėja. Šiuo metu pagal plačiajuosčio ryšio naudojimo rodiklius devynios ES valstybės ( Danija – 37,3 %, Nyderlandai – 36,2 %, Švedija – 31,3 %, Suomija – 30,7 %, Liuksemburgas – 28,8 %, Jungtinė Karalystė – 28,4 %, Prancūzija – 27,7 %, Vokietija – 27,5 %, o dabar ir Belgija – 27,5 % ) lenkia Jungtines Amerikos Valstijas, kur plačiajuosčio ryšio naudojimo lygis yra 25,8 % ir,   OECD 2009 m. statistiniais duomenimis   , plėtra šiuo metu lėtėja. Liuksemburge (+18,3 %) ir Portugalijoje (+11,7 %) plačiajuosčio ryšio plėtra 2009 m. buvo spartesnė nei 2008 m.  Vidutinė istorinių telekomunikacijų operatorių rinkos dalis ES yra maždaug 45 % ir lieka stabili (didžiausią rinkos dalį šie operatoriai turi Kipre – 80 %, Liuksemburge ir Suomijoje – po 67 %, o mažiausias rodiklis užregistruotas JK – 27 %). Tačiau istorinių operatorių įtaka plačiajuosčio ryšio rinkoms (įskaitant didmeninių linijų perpardavimą) struktūriškai mažėja, užleisdama vietą infrastruktūra grindžiamai konkurencijai (iš esmės dėl atsietos prieigos prie vietinių linijų, kuri suteikia galimybę tinklu naudotis trečiosioms šalims). Visiškai atsietos prieigos vietinės linijos ir iš dalies atsietos prieigos linijos sudaro 71,4 % skaitmeninių abonento linijų (DSL) (prieš metus tokių linijų buvo 65,2 %). Atsietos prieigos vietinių linijų daugėja (nors ir lėčiau nei pernai), o perparduodamų linijų mažėja (nuo 18,2 % 2008 m. iki 10,6 % DSL linijų); linijų perpardavimas – mažai investicijų reikalaujanti galimybė į rinką patekti naujiems rinkos dalyviams. Nauji telekomunikacijų rinkos dalyviai vis daugiau investavo ir padėjo sukurti konkurencingesnę plačiajuosčio ryšio rinką.  Šiandien paskelbta Komisijos ataskaita taip pat rodo, kad dabar ES piliečiai turi galimybę naudotis spartesniu ir geresnės kokybės plačiajuosčiu ryšiu nei prieš metus. 80 % plačiajuosčio ryšio linijų (75 % linijų prieš metus) ES duomenis galima perduoti daugiau nei 2 Mbps greičiu, kurio pakanka, kad būtų galima žiūrėti internetu transliuojamus vaizdo įrašus, o daugiau nei 15 % linijų duomenų perdavimo sparta viršija 10 Mbps (tai 10 % daugiau nei 2009 m. sausio mėn.). Kai duomenų perdavimo sparta didesnė, vartotojai paprastai gali rinktis daugiau ir geresnių paslaugų už mažesnę kainą (už megabitą).  Labiausiai paplitusi plačiajuosčio ryšio prieigos technologija Europoje tebėra skaitmeninė abonento linija (DSL) (94 milijonai linijų). Šviesolaidžių iki galutinio vartotojo (angl. Fibre-to-the-home ) linijų skaičius nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn. padidėjo 40 %, tačiau šiuo metu tokios linijos sudaro tik 1,75 % visų Europos linijų ir naudojamos tik keliose Europos šalyse: didžiausia šviesolaidžio linijų dalis, palyginti su bendru plačiajuosčio ryšio linijų skaičiumi, yra Latvijoje , po jos eina Švedija, turinti daugiausia šviesolaidžio linijų. Judriojo ryšio technologija pagrįstas plačiajuostis ryšys (paprastai suteikiantis galimybę judriuoju ryšiu jungtis prie interneto iš nešiojamųjų kompiuterių) ypač sparčiai diegiamas Austrijoje (13,8 %), Švedijoje (12,6 %), Portugalijoje (10,8 %) ir Airijoje (8,3 %). Šiuo metu Europos judriojo plačiajuosčio ryšio skverbties rodiklis – 4,2 %, nuo 2009 m. sausio mėn. tokių linijų skaičius padidėjo 54 %. Pagrindiniai faktai  Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra vienas iš svarbiausių informacinių ir ryšių technologijų plėtros rodiklių (  IP/08/1422  ).  Komisija du kartus per metus teikia Europos Sąjungos plačiajuosčio ryšio rinkos pokyčių ataskaitą, kurioje pateikiami valstybių narių patvirtinti duomenys (  IP/08/1831  ).   Ataskaitą galima rasti    http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/benchmarking/index_en.htm   Annex  Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED    Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED    Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED    Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED