IP/09/ 1841  2009 m. lapkričio 30 d. Briuselis Finansų krizių galėtų padėti išvengti modeliavimo technologija  Kaip bus pritaikytos ekonomikos politikos priemonės 2020 m., kai ketvirtadalis ES gyventojų bus vyresni nei 65 metų? Ar remiantis ekonomikos mokslu galima geriau prognozuoti, kaip veiktų bankai, jei vėl staiga pritrūktų paskolų, ir koks būtų šio paskolų stygiaus poveikis visam ūkiui? Kaip veiks ūkis, atsižvelgiant į tai, kad mąžta gamtos išteklių mūsų energijos poreikiams tenkinti? Šiandien Europos Komisija paskelbė informaciją apie ypač pažangius mokslinius tyrimus, kurie galėtų padėti ekonomikos specialistams atsakyti į tokius klausimus naudojantis ekonomikos modeliavimo programine įranga. Įgyvendinant ES remtą 2,5 mln. EUR vertės projektą, kuris šiandien sėkmingai baigtas, sukurta programinė įranga, grindžiama tokia modeliavimo technologija, kokia naudojama kompiuteriniams vaizdams filmuose kurti. Naudojant šią programinę įrangą galima prognozuoti prie įvairių ekonomikos subjektų (pavyzdžiui, namų ūkių ir įmonių, bankų ir skolininkų arba darbdavių ir darbo ieškančių asmenų) priskiriamų didelių visuomenės grupių, prekiaujančių ir konkuruojančių lyg tikri žmonės, sąveiką. Taikant šį milžiniško masto modeliavimą visiems modeliuojamiems subjektams nustatoma individuali tikroviška elgsena ir tarpusavio sąveika, iš kurių galima spręsti, kaip vystysis rinkos, todėl galima geriau išbandyti naujas politikos priemones būsimiems socialiniams klausimams spręsti.  „ Atlikę šiuos aukščiausios klasės mokslinius tyrimus, ekonomikos duomenis apdorosime ne pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, o superkompiuteriais, – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Remdamiesi šio mokslinių tyrimų projekto rezultatais, kuriais bus papildyti įprasti ekonomikos statistiniai duomenys ir prielaidos dėl ekonomikos subjektų elgsenos, rengiamų politikos priemonių poveikį visuomenei galėsime patikrinti dar projektavimo etape. Tikiuosi, kad valstybinės mokslinių tyrimų įstaigos ir nacionaliniai mokslinių tyrimų institutai nedels ir imsis veiksmų, kad šia priemone galėtų naudotis atsakingi pareigūnai. “  Modeliavimo technologijai, sukurtai vykdant ES remiamus mokslinius tyrimus, naudojami kompiuteriniai eksperimentai siekiant suprasti, kokie ryšiai sieja dideles visuomenės grupes, priskiriamas prie įvairių ekonomikos subjektų, įvairiose tarpusavyje susijusiose rinkose. Naudojant ypač galingą skaičiavimo techniką, ši technologija tokiu dideliu mastu taikoma pirmą kartą. Atsižvelgiant į įvairias pinigų, finansų arba inovacijų skatinimo politikos priemones, kiekviename modeliuojamame namų ūkyje (įmonėje arba banke) priimami įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, likti savo darbo vietoje ar ieškoti naujos, kiek darbo užmokesčio sutaupyti, išleisti ar investuoti. Vadinasi, tam tikros politikos priemonės poveikis tam tikroje rinkoje tam tikru metu nagrinėjamas drauge su kitokiais veiksniais.  Tradicinis ekonomikos mokslas nepadėjo numatyti paskolų stygiaus pasekmių pasaulio ekonomikai. Naudojant naująją programinę įrangą aiškiai parodoma, kaip priimami bankų sprendimai atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, į tai, kokio dydžio rezervų reikia bankui, palyginti su investicijomis, kokie banko indėlininkų vartojimo arba investavimo ir taupymo įpročiai, taip pat į psichologinius veiksnius, pavyzdžiui, pasitikėjimą rinkoje. Atsakingiems pareigūnams, siekiantiems suprasti finansų ir pinigų politikos reformų poveikį bankams ir vartotojams, ji padės geriau prognozuoti finansų krizės įtaką tikrajai ekonomikai. Naudojant šią programinę įrangą galima modeliuoti tokį pat scenarijų su ribotais energijos ištekliais arba su senesniais gyventojais, kad būtų lengviau planuoti atsižvelgiant į tai, kad Europos visuomenė senėja.  Šia programa, kuri sukurta superkompiuteriam s, tačiau prieinama bet kuriuo prie tinklo prijungtu asmeniniu kompiuteriu, gali naudotis net ir kompiuterių programavimo žinių neturintys ekonomistai ir atsakingi pareigūnai. Naudojant programinę įrangą apskaičiuojamas šimtų tūkstančių mažų modeliuojamųjų veiksmų ir reakcijų visoje ekonomikoje rezultatas, todėl atsakingi pareigūnai gali geriau ir plačiau įvertinti savo politikos poveikį žmonių gyvenimui ir darbui.  Iš Komisijos technologijų mokslinių tyrimo biudžeto finansuotą projek tą per trejus metus įgyvendino ES suburti aštuonių Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Turkijos ir Vokietijos universitetų ekonomikos ir duomenų apdorojimo specialistai.  Pagrindiniai faktai  Įgyvendinant šiandien baigtą mokslinių tyrimų projektą sukurta programinės įrangos platforma ekonomikos modeliavimo programinei įrangai   EURACE   , grindžiamai modeliavimo technologija   FLAME   (angl. Flexible Large-scale Agent Modelling Environment , Universalioji didelio masto subjektų modeliavimo aplinka). Projektui 2,1 mln. EUR taip pat skirta pagal 2006 m. pradėtą Komisijos bendrąją mokslinių tyrimų programą (   Šeštoji bendroji programa   2001–2006 m.). Jis buvo įgyvendinamas pagal Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama skatinti su didele rizika susijusius   būsimų ir naujų informacinių technologijų   mokslinius tyrimus (  IP/09/608  ).  Komisija neseniai paragino ES valstybes daugiau investuoti į rizikingus mokslinius tyrimus siekiant pasivyti JAV, Kiniją ir Japoniją. Siekdama rodyti gerą pavyzdį, Komisija dabartinį 100 mln. EUR finansavimą iki 2013 m. padidins 70 proc. (  IP/09/397  )  Spaudai skirtą medžiagą, kurioje pateikiama daugiau informacijos apie šį projektą ir ES remiamus rizikingus technologijų mokslinius tyrimus, galima rasti     http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=5433    Annex Researchers participating in EURACE project            Country   Project coordinator   Organisation   Profession   Contact details     France   Christophe Deissenberg      Université de la Méditerranée      Economist     christophe.deissenberg@univmed.fr   + 33 4 4293 5985     Germany   Herbert Dawid      University of Bielefeld      Economist     hdawid@wiwi.uni-bielefeld.de   +49 521 106484     Italy   Silvano Cincotti      University of Genoa      Economist     silvano.cincotti@unige.it   +39 010 353 2080     Italy   Michele Marches      Università degli Studi di Cagliari      Computer Scientist      michele@diee.unica.it     +39 070 6755757      Italy   Mauro Gallegati      Università Politecnica delle Marche      Economist     mauro.gallegati@univpm.it   +39 071 220 7088     Turkey   Kaan Erkan      TUBITAK National Research Institute of Electronics and Cryptology      Computer Scientist     kaan.erkan@uekae.tubitak.gov.tr   +90 262 6481402     UK   Mike Holcombe    University of   Sheffield     Computer Scientist     m.holcombe@dcs.shef.ac.uk   +44 1142221802     UK   Christopher Greenough      Science and Technology Facilities Council      Computer Scientist     christopher.greenough@stfc.ac.uk   +44 1235 445307