IP/09/510
Briuselis, 2009 m. kovo 31 d.Aplinka. ES Paukščių
direktyvai – 30 metųPirmajam ES gamtos srities teisės aktui,
Paukščių direktyvai, sukanka 30 metų. Europos
aplinkos politikos teisės aktai – vienas svarbiausių šios
politikos srities laimėjimų. Šie teisės aktai turi itin
didelę reikšmę įgyvendinant ES kovos su biologinės
įvairovės mažėjimu strategiją. Paukščių
direktyvos, ypač jos pagrindu sukurto specialių apsaugos
teritorijų tinklo, vaidmuo buvo lemiamas gelbstint kai kurias Europoje
labiausiai nykstančias paukščių rūšis. Europos
Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, gamtosaugininkams ir
savanoriams ėmusis kryptingų veiksmų įgyvendinant
Paukščių direktyvą, daugelio rūšių
paukščiai, pavyzdžiui, girnovė (Platalea leucorodia),
jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) ir iberinis erelis (Aquila
adalberti), skraidys ir toliau. Šiuo metu nustatyta beveik 5 000
specialių apsaugos teritorijų: jos apima daugiau kaip
10 procentų ES sausumos ploto ir yra neatsiejama ekologinio tinklo
„Natura 2000“ dalis. Paukščių direktyva –
puikus 27 ES valstybių narių bendros atsakomybės ir
bendradarbiavimo pavyzdys.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Stavras Dimas
sakė: „Paukščių direktyva – vienas iš ES
aplinkos politikos sėkmės pavyzdžių. Ja mes
įsipareigojome imdamiesi konkrečių veiksmų išsaugoti
pasaulio biologinę įvairovę. Paukščiai ne tik
gražūs pažiūrėti – jie neįkainojamas
mūsų gamtos turtas ir gyvybiškai svarbūs aplinkos
būklės rodikliai. Paukščių direktyva nustatyti
aukšti standartai neabejotinai padėjo pagerinti Europos laukinių
paukščių būklę. Tačiau siekiant ilgam laikui
užtikrinti sveikas paukščių populiacijas, būtina ir
toliau labai stengtis. Šiandien Paukščių direktyva ne
mažiau svarbi nei prieš 30 metų. Įgyvendinant
biologinės įvairovės politiką jos vaidmuo bus labai svarbus
dar ilgai.“
Paukščių direktyva – sėkmės
pavyzdys
Paukščių direktyvai jau trisdešimt metų ir ji vis
dar laikoma svarbiausiu Europos paukščių apsaugai skirtu ES
teisės aktu. Tai viena sėkmingiausių ES aplinkos politikos
krypčių.
Žurnale Science išspausdintas tyrimas patvirtino, kad kai
kurių Europos labiausiai nykstančių paukščių
populiacijų nykimas šia direktyva yra veiksmingai sustabdytas.
Nustačius specialias apsaugos teritorijas, tokių
paukščių kaip madeirinis audrašauklis (Pterodroma
madeira), garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus) ir mažasis
kormoranas (Phalacrocorax pygmaeus) populiacijų būklė
iš esmės pagerėjo. Beveik 5 000 specialių apsaugos
teritorijų apima daugiau kaip 10 procentų Europos sausumos ploto ir
nemažą pakrantės vandenų plotą.
Paukščių direktyva – puikus sėkmingo tarptautinio
bendradarbiavimo pavyzdys. Ją priimant 1979 m. Europos
Sąjungą sudarė tik devynios valstybės narės.
Šiandien bendradarbiaujama jau išsiplėtusioje ES: specialios
apsaugos teritorijos nustatytos visose 27 šalyse. Visoje ES taikomos tos
pačios paukščių apsaugos taisyklės. Komisija labai
griežtai reikalauja, kad šiomis taisyklėmis būtų
vadovaujamasi visose valstybėse narėse, ir prireikus imasi net
teisminių priemonių.
Paukščių direktyvoje pripažįstama gamtai įtakos
turinčios žmogaus veiklos, tokios kaip medžioklė,
žvejyba ir ūkininkavimas, svarba. Didelė tinklo „Natura
2000“ teritorijos dalis veikiausiai ir toliau priklausys privatiems
savininkams, tačiau bus dedamos ypatingos pastangos, kad ateityje ši
teritorija būtų valdoma tiek ekologiškai, tiek ekonomiškai
tausiai.
Ateities uždaviniai
Nors padaryta pažanga, ES biologinei įvairovei, kuri turtinga
daugiau kaip 500 laukinių paukščių rūšių, vis
dar gresia pavojus. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis,
43 procentai Europos paukščių rūšių gali
išnykti arba gali gerokai sumažėti tų
paukščių populiacijos. Tai didžiausia problema, kurią
reikia išspręsti baigiant įgyvendinti tinklą „Natura
2000“ ir jo jūrų dalį.
Be to, būtina labiau apsaugoti įprastų, nuo kaimo
vietovių priklausomų paukščių rūšis. Dėl
žemės ūkio politikos pokyčių akivaizdžiai
sumažėjo žemės ūkio paskirties valdose
gyvenančių paukščių. Nuo 1980 m. jų
sumažėjo apytikriai 50 procentų. Dabar padėtis
stabilizavosi, tačiau, siekiant geriau integruoti paukščių
apsaugos reikalavimus į žemės ūkio ir kitas politikos
kryptis ir taip atkurti tokias svarbias paukščių rūšis
kaip mažasis einis (Tetrax tetrax) ir griežlė (Crex
crex), būtina imtis tolesnių veiksmų.
Laukinių paukščių sveikata labai priklauso nuo biologinei
įvairovei poveikį darančių didesnio masto veiksnių,
pavyzdžiui, klimato kaitos. Jau įrodyta, kad dėl klimato kaitos
persiskirstė kai kurios paukščių populiacijos. Svarbiausias
ateities uždavinys – užtikrinti tinkamą dėmesį
gamtai ir pritaikyti paukščių apsaugos reikalavimus prie
besikeičiančio klimato.
Paukščių direktyva padeda vykdyti ir tarptautinius ES
įsipareigojimus, susijusius su migruojančiais paukščiais.
Kadangi daugelio rūšių paukščiai dalį gyvenimo
praleidžia ne Europoje, siekiant tinkamai juos apsaugoti ir užtikrinti
jų populiacijų sveikatą, labai svarbu bendradarbiauti su
šalimis, per kurias driekiasi tų paukščių migracijos
keliai.
Pagrindiniai faktai
Paukščių direktyva priimta padidėjus susirūpinimui
dėl taršos, buveinių nykimo ir netausios veiklos
mažėjančiomis Europos laukinių paukščių
populiacijomis. Direktyva siekiama pabrėžti, kad laukiniai
paukščiai, kurių dauguma migruojantys paukščiai, yra
bendras valstybių narių turtas ir kad, siekiant juos veiksmingai
apsaugoti, būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu.
Daugiau informacijos rasite
http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/birdsdirective/index_en.htm.