IP/09/1740 Briuselis, 2009 m. lapkričio 19 d. Komisija priima komunikatą dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės potencialo panaudojimo  Komisija parengė schemą, kaip skatinti panaudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (VPSP) viešųjų paslaugų, infrastruktūros ir mokslinių tyrimų dabartiniams ir būsimiems finansavimo poreikiams Europoje tenkinti. Tinkamai valdoma atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus visuomenės interesus VPSP gali būti labai naudinga. Tačiau tokia partneryste kol kas naudojamasi menkai, o daugelio valstybių narių patirtis šioje srityje nedidelė. Kaip numatyta Europos ekonomikos atgaivinimo plane, Komisija siekia suteikti VPSP naują postūmį ir skatinti dažniau pasitelkti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, kai reikia naujų viešojo finansavimo būdų spręsti deficitinių nacionalinių biudžetų problemas. Sprendimą, ar naudotis VPSP, savarankiškai priims nacionalinės valdžios institucijos. Komunikate taip pat aptariami būdai, kaip geriau įgyvendinti bendras technologijų iniciatyvas – ES bendrai finansuojamus pagrindinių mokslinių tyrimų sričių VPSP projektus (žr.   MEMO/07/570   ).  Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „ Šiuo komunikatu Komisija parengė naują ir visuotinį viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindą. Europai kylant iš ekonomikos krizės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali padėti valdžios institucijoms kurti naujas darbo vietas toliau investuojant į ateitį, kol mes diegsime atsitraukimo strategiją, kad būtų atstatyta viešųjų finansų pusiausvyra. Tinkamai suplanuota ir įgyvendinama atsižvelgiant į ilgalaikius visuomenės interesus, VPSP gali padėti skatinti investicijas į aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, švietimo ir tausaus transporto sistemas. Ji gali būti kovos su klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė. Norime, kad valdžios institucijos dažniau ir labiau naudotųsi VPSP.“  Dėl krizės daugelio valstybių narių viešiesiems finansams teko didelė našta, o tai, ypač nustojus taikyti fiskalinių paskatų priemones, daugelyje valstybių narių gali neigiamai paveikti naujos svarbiausios infrastruktūros plėtrą. Pavyzdžiui, Europos Komisijos įsipareigojimams vien tik transeuropinio transporto tinklo srityje 2007–2013 m. reikės daugiau nei 20 mlrd. EUR. Daug papildomų lėšų reikės skirti, kad būtų laikomasi klimato kaitos ir energetikos sričių įsipareigojimų. VPSP leidžia padidinti privačiųjų lėšų ir praktinių žinių poveikį ir jas bendrai naudoti su viešaisiais ištekliais.  ES finansavimas, teikiamas per struktūrinius fondus, Europos investicijų banką arba įgyvendinant transeuropinio transporto tinklo priemones gali padėti sutelkti VPSP investicijas projektams įgyvendinti net tada, kai viešojo ar privačiojo finansav imo galimybės yra sumažėjusios.   Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindas grindžiamos šiais principais: i) VPSP skirtų finansavimo priemonių geresnis derinimas, tolesnis tobulinimas ir vienodinimas ES lygmeniu; ii) glaudus bendradarbiavimas su EIB; ir iii) viešojo sektoriaus pajėgumo stiprinimas.  Į Komunikate numatytą schemą įtrauktos šios priemonės (   http://ec.europa.eu/growthandjobs/index_en.htm   ):    bendradarbiaujant su EIB didinti VPSP teikiamą finansavimą perorientuojant esamas Bendrijos priemones ir kuriant garantijų priemones VPSP finansuoti;     ES finansavimo atveju parengti aiškesnes taisykles ir procedūras, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos tiek grynai viešai valdomiems projektams, tiek pagal VPSP įgyvendinamiems projektams;     kurti veiksmingesnę inovacijas skatinančią sistemą, įtraukiant galimybę ES dalyvauti subjektų, kurių veikla reglamentuojama privatinės teisės, veikloje ir tiesiogiai investuoti į konkrečius projektus;    remiantis šiuo metu atliekamu poveikio vertinimu apsvarstyti galimybę parengti ES teisinę priemonę dėl koncesijų;    geriau skleisti informaciją ir dalytis gerąja patirtimi, įskaitant naujos VPSP grupės, kurioje atitinkamos suinteresuotosios šalys galėtų aptarti su VPSP susijusias problemas ir pasiūlymus, įsteigimą.    Naujas būdas užmegzti Europos lygmens mokslinių tyrimų srities viešojo ir priva čiojo sektoriaus partnerystę – bendros technologijų iniciatyvos (BTI). Vykdant ES biudžeto lėšomis bendrai finansuojamas BTI sujungiami viešojo ir privačiojo sektorių interesai, atsiranda galimybė taikyti naujus įgyvendinimo būdus. Iki šiol BTI, kurių kiekvienos bendras biudžetas yra nuo 1 mlrd. EUR iki 3 mlrd. EUR, sukurtos penkiose srityse: naujoviškų vaistų, aeronautikos, kuro elementų ir vandenilio, nanoelektronikos ir įterptųjų kompiuterinių sistemų.