IP/09/1816   Briuselis, 2009  m. lapkričio 25 d.   Švietimo reforma Europos Sąjungoje.  Gera pradžia – pusė darbo  Bendri ES švietimo ir mokymo rodikliai gerėja, tačiau per lėtai, todėl daugumos reformos tikslų iki 2010 m. pasiekti nepavyks. Smukus ekonomikai išryškėjo reformos ir nuolatinių investicijų į švietimo ir mokymo sistemas poreikis sprendžiant pagrindinius ekonominius ir socialinius uždavinius. Štai tokios šiandien Europos Komisijos pristatytų dviejų ataskaitų – švietimo reformos pažangos ir Europos bendradarbiavimo švietimo srityje – svarbiausios išvados.   Už švietimą, mokymą, kultūrą ir jaunimą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičas sakė:  „Švietimo reformos ES jau įsibėgėjo, nereikėtų lėtinti tempo.  Atvirkščiai, turime daugiau ir tinkamiau investuoti į švietimą ir mokymą, jei norime, kad europiečiai būtų geriau pasirengę profesinei veiklai ir kad būtume geriau pasirengę kurti naujoves“.  1. Komisijos ataskaita „Pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, 2009 m. rodikliai ir gairės“   Šioje metinėje ataskaitoje apžvelgiama valstybių narių pažanga švietimo ir mokymo srityse , padaryta vadovaujantis 2010 m. penkiomis svarbiausiomis gairėmis .    Nors pažanga padaryta, keturios iš penkių 2010  m. švietimo ir mokymo gairių greičiausiai nebus įgyvendintos. Vienintelė įgyvendinta gairė – didesnis matematikos, gamtos mokslų ir technologijų studijų absolventų skaičius. Nepaisant pažangos, kol kas neįgyvendintos kitos trys gairės: padidinti besimokančių suaugusiųjų skaičių, sumažinti vidurinės mokyklos nebaigusiųjų skaičių ir padidinti vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičių. Vienas rodiklis – 15-os metų amžiaus jaunuolių gebėjimas skaityti – nuo 2000 m. netgi suprastėjo.     Kita vertus, padidėjo labai mažų vaikų švietimo įstaigose skaičius, bendras besimokančiųjų pirminio švietimo įstaigose skaičius ir bendras ES piliečių išsilavinimas. Darbingo amžiaus menko išsilavinimo suaugusiųjų (25–64 m.) skaičius nuo 2000 m. kasmet mažėjo daugiau nei vienu milijonu. Vis dėlto visoje ES tokių suaugusiųjų tebėra 77 milijonai, arba beveik 30 proc.     Taip pat pagerėjo kalbų mokymasis mokyklose ir aukštųjų mokyklų studentų judumas. Šis rodiklis nuo 2000  m. padidėjo daugiau kaip 50 proc.     2. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo pažangos 2010  m. bendrosios ataskaitos projektas   Šioje bendrai Švietimo tarybos ir Komisijos tvirtinamoje ir kas dvejus metus skelbiamoje ataskaitoje, remiantis valstybių narių pateikta informacija vertinama bendroji pažanga ir nustatomi tolesni bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityse prioritetai. Didžiausias dėmesys bendrojoje ataskaitoje skiriamas bendrųjų gebėjimų ugdymui visuose švietimo ir mokymo lygmenyse. Pateikiame pagrindines ataskaitos išvadas:    D augeliui šalių Europos bendrųjų gebėjimų sistema yra mokyklų reformų pagrindas. Nors modernizuojant mokyklų programas padaryta didelė pažanga, dar reikia papildomų pastangų mokytojų kompetencijai didinti, vertinimo metodams atnaujinti ir naujiems mokymo organizavimo būdams įdiegti. Svarbiausia užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys, tiek socialiai remtini ar besimokantys profesinėse mokyklose, tiek besimokantys suaugusieji ir aukštųjų mokyklų studentai, galėtų naudotis novatoriškais metodais;   Ne mažiau svarbu vykdyti mokymosi visą gyvenimą programą, skatinti judumą, švietimą bei mokymą padaryti lengviau prieinamą ir suderinti jį su darbo rinkos bei visuomenės poreikiais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas švietimo ir mokymo sistemos bei darbo rinkos ryšiams užmegzti;    Nuo 2000 m. investicijos vienam besimokančiam asmeniui padidėjo visuose švietimo lygmenyse. Lėčiausiai didėjo vidutinės išlaidos vienam aukštosios mokyklos studentui. ES valstybės narės kasmet turi papildomai investuoti daugiau nei 10 000 eurų vienam aukštosios mokyklos studentui, kad pasiektų JAV lygį , kur per metus investuojama beveik 200 milijardų eurų daugiau. Šią investicijų į aukštojo mokslo įstaigas sumą JAV iš esmės sudaro privačios investicijos.   Tolesni veiksmai  Bendroji ataskaita Švietimo tarybai bus pristatyta 2009 m. lapkričio 26 d. 2010 m. vasario mėn. Švietimo taryba ją turėtų oficialiai patvirtinti. Svarbiausi duomenys bus aptariami 2010 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime diskutuojant apie ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Daugiau informacijos   MEMO/09/520  : dažnai užduodami klausimai. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo pažangos ataskaita.   Europos Komisijos ataskaita „Pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, 2009  m. rodikliai ir gairės“.    http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc1951_en.htm   Tarybos ir Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo pažangos bendroji ataskaita.    http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc1532_en.htm    Lankstinukas „5 švietimo srities gairės Europai“ [visų šalių duomenys]:   http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/benchmarks_en.pdf   Europos Komisijos dokumentas „Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas“.    http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc28_en.htm